Naujieji metai

wp_20160913_22_18_16_pro__highres

Paskutinį 2016-ųjų metų ankstyvą rytą pasitikau oro uoste. Dėl atšauktų skrydžių iš vakaro nespėjus į paskutinį lėktuvą į Ailos salą, naktį teko praleisti Glasgow. Pusryčiams užsisakius puodelį cappuccino ir danišką bandelę, netrukau ilgai susivokti, kad labai išsiskiriu iš kavinėje susibūrusio kontingento. Akys staigiai pradėjo čiuožti nuo vieno staliuko prie kito. Beveik ant kiekvieno jų puikavosi taurės šampano, vyno, bokalai alaus ir taurelės viskio. A! Hogmanay (liet. Nauji metai). Škotai šią dieną pradeda švęsti nuo ankstyvo ryto.

Salos gyventojai Naujuosius švenčia labai panašiai kaip ir likusi Škotija – baruose. Čia žmonės namuose sėdėti nemėgsta. Visi buriasi draugėn. Kai kurie, žinoma, lieka namuose, bet beveik visi 12 val. nakties iškiša nosis į lauką, traukia link Bowmore daryklos stebėti fejerverkų! O po jų į bendruomenės salę, į koncertą ir šokius.

Šie metai buvo mano pirmieji, kuomet pati iškišau nosį į Bowmore. Paprastai šiuo metų laiku būnu išvykusi, o jei ne, gurkšnoju sau viskį ramiai namuose (nesu didelė šios šventės gerbėja). Negalėjau atsistebėti čia tvyravusia bendruomenės dvasia. Žmonės vienas po kito plūdo į salę su maišiukais pilnais maisto ir gėrimų. Su vaikais ir anūkais. Į kibiriuką prie durų savanoriškai dedami po pora svarų tam, kad tokia pati šventė būtų suorganizuota ir kitais metais. Glėbesčiavimasis ir sveikinimai, matyt, truko iki pat ryto. Jau antri metai vietinius linksmina roko grupė RockOfMalt ir visi atsidavę nakties euforijai šoko rock’n’roll ritmu. Po jos sekė diskoteka, kurioje skambėjo nuo tradicinių škotiškų šokių garsų iki naujausių pop muzikos grandų. Nors alkoholis ten liejosi laisvai niekas ant nieko nepyko ir ašarų neliejo, bet vienas kitam išpažino didžiulę meilę.

Fejerverkai virš Bowmore

Naujametiniai fejerverkai virš Bowmore. Neil MacNeill nuotr.

Tikriausiai ne vieno viskio mylėtojo svajonė yra pasitikti Naujuosius savo numylėtoje darykloje, apsikabinus kokią autentišką viskio statinę. Tokių pageidavimų ir laiškų šiais metais sulaukėme nemažai. Deja, šių ištikimų gerbėjų norams išsipildyti nelemta, mat visos daryklos užsidaro visam šventiniam laikotarpiui. Ne tik dėl to, kad šventes švęsti reikia net ir daryklų darbuotojams, bet ir dėl jau tradiciškai šiuo metų laiku salą užklumpančio blogo oro. Keltai ir lėktuvai dažniausi būna atšaukti ir salos gyventojai, tikrąja to žodžio prasme, būna atskirti nuo likusio pasaulio. Bet šiais metais išmanusis Nick Offerman sugalvojo būdą kaip suteikti unikalią galimybę viskio mylėtojams įžengti į Naujuosius Lagavulin darykloje.

Nick Offerman yra amerikiečių aktorius, rašytojas, prodiuseris ir dar tas ir anas, kokie visų galų meistrai ir yra talentingi žmonės. Labiausiai jis išgarsėjo vaidindamas pagrindinį serialo Parks and Recreation personažą Ron Swanson. Jau septynis sezonus rodoma politinė komedija yra labai populiari Amerikoje. Pati serialo nemačiau, nors jaučiuosi su juo šiek tiek susijusi. Šis ryšys yra pagrįstas viskio santykiais. Pasirodo, mėgstamiausias Ron gėrimas yra Lagavulin ir seriale galima pamatyti labai smagių epizodų, kuriuose Ron mėgaujasi šiuo Ailos dūminuku. Bet įdomiausia, kad Ron vaidinantis Nick realiame gyvenime yra didžiulis šio viskio mėgėjas! O ir idėja, šią aistrą perkelti į fikcinį filmų pasaulį kilo jam ir serialo prodiuseriui, išpažinus savo susižavėjimą šiuo gėrimu.

Nick meilė Lagavulin pamažu išsivystė į atskirą veiklą. Šiam aktoriui/jo personažui tapus vienais populiariausių Amerikoje, Lagavulin priklausanti gėrimų kompanija Diageo pasiūlė Nick bendradarbiauti kuriant video ciklą My Tales of Whisky. Viskio pasakos išsiskiria savo originalumu. Vienoje iš jų Nick sėdi prie židinio su taure Lagavulin rankoje. Kas šioje scenoje originalaus? Ši scena trunka 10 valandų!!! Suprask, nėra laiko ribų, kuomet mėgaujiesi tokiu gardžiu gėrimu. Šį viskį gali gerti dieną ir naktį, nes visas likęs pasaulis staiga kažkur pradingsta. Nežinau kaip jums, bet man tokia viskio filosofija labai patinka. Visus video galite pamatyti čia.

Kadangi filmavimai karts nuo karto vyksta Lagavulin darykloje, teko ne kartą su Nick susidurti. Paskutinį kartą jis čia apsilankė prieš pora mėnesių filmuojant sceną, skirtą Naujųjų metų sutikimui. Šį kartą jiems reikėjo vietinių pagalbos. Sugužėjom visi į daryklą, o čia mus pasitiko ne tik filmavimo komanda, bet ir daugybė švedų. Pasirodo, nepavykus suburti reikiamo kiekio vietinių, pagalbos buvo paprašyta tuo metu saloje besisvečiuojančių švedų. O jiems juk tai neišpasakyta laimė. Įsivaizduokit, atvažiuoji dėl savo mylimo viskio, o čia dar tokia proga pasitaikė sudalyvauti jos kuriamoje reklamoje! Ir atskleisiu jums paslaptį be jų, šis surežisuotas vakarėlis nebūtų taip šauniai pavykęs. Ir garsiausiai dainuojantys Naujametę dainą buvo ne vietiniai, bet aukštais decibelais pasižymintys švedai. Viskis, žinoma, čia irgi pagelbėjo.

Taip. Mums buvo smagu. Bet My Tales of Whisky personažui šis klegesys ir šurmulys buvo nė motais. Jam jokių vakarėlių nereikėjo, nes šiam vakarui jis turėjo kur kas didesnių planų – mėgautis Lagavulin viskiu. Kaip visada jam geriant šį gėrimą, visas likęs pasaulis kažkur prapuolė. Reklama buvo išleista Naujųjų metų išvakarėse. Yra dvi jos versijos, viena trunka 10 min., kita 1 val. Žmonės, norėdami palydėti senuosius metus Lagavulin darykloje, simboliškai galėjo tai padaryti įsijungę YouTube kanalą kartu su Nick Offerman.

O aš savo skaitytojams norėčiau palinkėti metų, kupinų gero viskio, įdomių straipsnių ir knygų apie šį dievų nektarą ir galbūt net kelionės į viskio meka vadinamą Škotiją. Mėgaukitės viskiu taip, kaip Nick Offerman, nors porai minučių pamiršdami visą likusį pasaulį. Slàinte!

Dalintis:


Komentarai:0

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.