Bruichladdich Troika

terroir

Bruichladdich – progresyvi Hebridean regiono viskio darykla, įsikūrusi Ailos saloje. Iš kitų išsiskiria savo tvirta pozicija viskio gamybos klausimais.  Tai  – distillery with an attitude. Dėl kai kurių savo pažiūrų Bruichladdich vienų yra dievinama, kitiems kelia susierzinimą. Aš, tikriausiai, šiek tiek priklausau abiems grupėms. Taip. Deja, mano santykiai su šia darykla yra gana sudėtingi.

Manasis susierzinimas kyla ne iš šios daryklos ideologijos, pastaroji yra visuomet sveikintina, bet tikriausiai iš to, kaip ši ideologija yra pateikiama ir, kaip ši darykla save apibrėžia kitų daryklų atžvilgiu. Kiekviena iš jų – itin skirtinga, ne tik gaminamo viskio specifika ir jo skoniu, bet ir tos daryklos užimama role viskio pramonėje. Vienų vaidmuo susijęs su maišyto, kitų su salyklinio, o dar kitų su abiejų rūšių viskio pramone. XXI amžiuje Bruichladdich pasuko salyklinio viskio ir džino pramonės link bei labai greitai ir gudriai perėmė visas craft darykloms būdingas taisykles. Bet iš pradžių apie vingiuotą šios daryklos kelią sėkmės link.

TRUPUTĖLIS ISTORIJOS

Bruichladdich (liet. akmenuota pakrantė) darykla įkurta 1881-iais Harvey šeimos iš Glasgow, ant Loch Indall įlankos kranto Ailoje. Pagrindinė priežastis, kodėl verslininkai pasirinko būtent Ailos salą savo daryklai, buvo susijusi su tuomet egzistavusiu didžiuliu salyklinio viskio poreikiu maišyto viskio pramonėje. O išskirtiniu skoniu jau ir tuomet pasižymėjęs Ailos viskis idealiai tiko grūdiniam viskiui (angl. grain whisky)(pastarasis sudaro maišyto viskio pagrindą).

old

Bruichladdich distiliacijos kambarys. Nedaug pasikeitęs nuo XX amžiaus pradžios. Pinterest.com nuotr.

Nors šiuo metu Bruichladdich didžiuojasi, naudojanti orginalius XIX a. prietaisus, anuomet ši darykla išsiskyrė iš kitų savo modernumu. Tai buvo vienintelė darykla saloje, pastatyta iš tuomet tik pradėto statybose naudoti betono! Žymusis Viktorijos laikų keliautojas Alfred Bernard negalėjo atsižavėti šios daryklos architektūra. Priešingai nei tokios senos, organiškai iš ūkinių pastatų išaugusios daryklos kaip Lagavulin, šioji buvo sukonstruota pagal logišką išplanavimą: skirtingos paskirties pastatai, pastatyti vieni šalia kitų, apjuosė erdvų vidinį daryklos kiemą. Toks išdėstymas leido ne tik išvengti  katastrofiškų pasekmių gaisro atveju, bet ir užtikrino sklandžią viskio gamybos eigą.

Per savo gyvavimo laikotarpį Bruichladdich priklausė daugybei skirtingų savininkų ir ne kartą buvo uždaryta. 1936-ais mirus paskutiniam Harvey šeimos nariui, vadovaujančiam daryklai, per ateinančius 40 metų ši vieta matė nemažai besikeičiančių veidų. Tai, iš dalies, buvo nulemta itin nepastovios XX amžiaus viskio pramonės. Bruichladdich šiek tiek atsigavo 1970-iais, patekus Invergordon Distillers globon ir padidėjus maišyto viskio populiarumui. Ši kompanija padidino viskio produkciją, atgabenusi du papildomus distiliacijos puodus. Deja, 1994-iais, vadovaujant Whyte&Mackay, darykla vėl buvo uždaryta, mat neseniai buvusį viskio pramonės pakilimą, pakeitė ilgai trukusi krizė (jei pamenate, Ardbeg darykla tuomet taip pat išgyveno labai sunkų laikotarpį). Kol galiausiai 2000-iais viskio arenoje pasirodė Bruichladdich gelbėtojai, nepriklausomi investuotojai, kurių vienas pagrindinių buvo londonietis, vyno prekiautojas, Mark Reynier, nupirkę daryklą vos už £7.5 mln. 2012-iais darykla parduoda prancūzų kompanijai-milžinei  Remy Cointreau už £58 mln.!

Prasidėjus naujam šimtmečiui Bruichladdich simboliškai įžengė į absoliučiai naują šios daryklos istorijos erą. Vadovaujama Mark Reynier ir charizmatiškajam viskio distiliuotojui Jim McEwan (atėjusio čia dirbti iš Bowmore daryklos, kurioje pradirbo apie 30 metų), darykla įgijo drąsios, mėgstančios eksperimentuoti ir turinčios savitą ideologiją daryklos vardą. Tik pernais metais Jim pakeitė jo auklėtinis Adam Hannett. Saloje sklinda gandai, kad buvęs (ir vis dar esamas) Bruichladdich legenda Jim, prisidės prie naujosios daryklos Ailoje Ardnahoe vadovavimo… Bet tai tik gandai, o jų saloje tikrai nemažai.

drinksworld

Bruichladdich legenda Jim McEwan. Drinks.world.com nuotr.

BRUICHLADDICH VISKIS

Bruichladdich, be jokios abejonės, išsiskiria iš kitų Ailos daryklų ne tik savitu požiūriu į viskio pramonę, bet ir čia gaminamo viskio skoniu ir įvairove. Didžiausias paradoksas yra tas, kad dūminiu viskiu garsėjančioje saloje, tradicinis Bruichladdich  yra be dūmo skonio. Tai labai lengvo ir gaivaus skonio viskis, su stipriai juntama miežių įtaka ir dominuojančiais citrusiniais vaisiais; labai švelnus, kreminės tekstūros, sausokas ir labai trumpo poskonio. Jei reikėtų palyginti šį viskį su kitu gėrimu tai, tikriausiai, būtų Sauvignon blanc vynas.

Tačiau, Bruichladdich neapsiriboja tik vieno tipo viskiu, čia taip pat gaminamas durpinio dūmo skoniu pasižymintis viskis, išskiriamas pagal skirtingą miežių salyklo (t.y. daiginti miežiai) dūmo lygį (angl. ppm): Port Charlotte yra 40ppm; Octomore – 80ppm iki apie 260ppm – didžiausias durpinio dūmo lygis visoje viskio pramonėje.

Ir žinoma, statinių įvairovė. Tikriauisiai niekur kitur nerasite daryklos, naudojančios tiek daug įvairių statinių: vyno, šerio, romo, brendžio ir t.t. Bruichladdich viskis pabuvojęs beveik visose įmanomose statinėse. Improvizacija – žodis, labiausiai tinkantis apibūdinti šios daryklos veiklą.

BRUICHLADDICH IDEOLOGIJA

Malt-reviews.com nuotr.

Kas kas, bet Bruichladdich tikrai turi tvirtą poziciją visais viskio gamybos klausimai. Būtent dėl to ši darykla tapo labai gerai žinoma ir gerbiama tarptautinėje viskio arenoje. Aš, kaip ir dauguma viskio entuziastų visame pasaulyje, negaliu likti abejinga tokiems jų pasisakymams, kaip, pavyzdžiai, šimtaprocentinis atsidavimas atsekamumui, t.y. ant Bruichladdich butelių pakuotės ir jų internetinėje svetainėje galima atsekti absoliučiai visą informaciją apie šį viskį: nuo miežių rūšies iki statinių tipo ir amžiaus. Ne veltui vokiečiai tiesiog dievina šią daryklą! O kaip gi kitaip. Šiais laikais klientai nori, o ir turi teisę, žinoti, ką jie vartoja ir ką gauna už savo pinigus.

Žavi mane ir daryklos atsidavimas salos bendruomenei. Jie įdarbino apie 80 vietinių, beveik visą mažą Bruichladdich miestelį! Tikrai niekas negali nuginčyti Laddie, (taip save vadina daryklos darbuotojai), reikšmės vietinių gyvenime. Abejingų šiai daryklai tikrai nedaug. 2000-iais, daryklai vėl atidarius duris, visas miestelis lyg pakirdo iš gilaus žiemos miego. O pirmąją daryklos veiklos dieną, ant daryklos durų slenksčio, Jim rado krepšelį su pyragaičiais. Be raštelio, be nieko. Tokiu būdu, sako Jim, vietiniai parodo savo palaikymą ir  atsidėkoja už tai, ką mes darome.

Bruichladdich moto – we believe terroir matters. Terroir yra prancūziškas žodis, paprastai vartojamas, kalbant apie vyno pramonę. Terroir apibūdina natūralią aplinką, kurioje yra gaminamas vynas. Čia akcentuojama dirvos, topografijos ir klimato reikšmė, formuojant vyno skonį. Bruichladdich, tikriausiai, yra pirmoji darykla Škotijoje pradėjusi taikyti šį žodį viskio pramonėje. Čia akivaizdžiai matyti, kaip gražiai susijungia Mark Reynier patirtis, dirbant vyno pramonėje, ir Jim McEwan aistra Ailos salai.

Darykla nuolat akcentuoja keletą viskio gamybos niuansų, kurie, anot jų, turi didžiulę įtaką Bruichladdich viskio skoniui, t.y.:

Miežių auginimo vieta. Ant butelio visuomet nurodoma, kurie miežiai naudojami: Islay barley ar Scottish barley. Ši darykla naudoja išskirtinai tik škotiškus miežius (kai kurios daryklos miežius gali atsivežti iš Anglijos, ypač jei Škotijoje būta blogo sezono);

Vanduo. Bruichladdich yra viena iš dviejų saloje, kuri turi savo pilstymo fabriką, tad prieš išpilstant spiritą į statines, čia yra naudojamas salos vanduo (dauguma kitų daryklų šio proceso eigoje naudoja vandenį iš žemyninės Škotijos dalies);

Seni prietaisai. Čia vis dar naudojami Viktorijos laikų prietaisai ir griežtai pasisako prieš bet kokių šiuolaikinių technologijų naudojimą viskio gamyboje (dauguma kitų daryklų vienaip ar kitaip yra modernizavę gamybos procesą);

Viskio brandinamo vieta. Visos Bruichladdich statinės brandinnamos Ailos saloje (visos kitos, išskyrus Kilchoman, daugumą statininių dėl sandėlių stokos turi išvežti į žemyną);

Negatyvus požiūris į viskio filtravimą (angl. chill filtration) ir maisto dažyklius (angl. caramel flavouring). Bruihladdich teigia, kad pastarieji viskio gamybos niuansai daro didžiulę įtaką viskio skoniui (dauguma daryklai tai neišvengiamas kosmetinis aspektas);

Atsisakoma nuoseklumo. Jei dauguma daryklų bando pasiekti, kad jų gaminamas spiritas kiekvieną kartą būtų lygiai tokios pačios kokybės, Bruichladdich teigia, kad nuoseklumas yra nuobodu (?). Nors šis požiūris pamažu pradėjo keistis, mat viena iš pagrindinių šių metų (2017) Feis Ile temų buvo būtent nuoseklumas.

wp_20160222_14_18_43_pro__highres

Bruichladdich grūdų malimo kambarys. Sienoje atsispindintis vienos malūno dalies šėšėlis, man priminė prožektoriaus rodomas nuotraukos ant sienos… Nuotrauką pavadinau “Žvilgsnis į naują per seną”

KODĖL BRUICHLADDICH MANE ERZINA?

Mažoms, vadinamosioms craft, darykloms yra paprasčiau išsiskirti, bet tuo pačiu sudėtingiau tapti pastebėtoms tarptautinėje rinkoje. Čia svarbų vaidmenį atlieka maišyto viskio pramonė. Šio tipo viskio pardavimai siekia apie 95% viso Škotijoje pagaminamo viskio, vadinasi, užsienio rinkoje parduodama tik apie 5% salyklinio viskio. Ir nors pastarojo viskio populiarumas sparčiai auga, tačiau pardavimų santykis niekada neapsivers aukštyn kojom, kadangi priešingai nei salyklinis, maišytas viskis yra gaminamas masiniam vartojimui. O žodis masinis, kaip ir žodis craft, nustato tam tikras gamybos taisykles.

Visų pirma, maišytas viskis iš salyklinio išsiskiria savo gamybos nuoseklumu. Klientai, atidarę  Johnny Walker ar The Famous Grouse butelį tikisi čia rasti tuos pačius aromatus ir skonius kaip ir praeitame. Net spalva turi būti identiška, nesvarbu ar butelis įsigytas Šanchajuje ar Manhatane. Būtent dėl šios priežasties kai kurios daryklos naudoja maistinius dažiklius, kurie, kaip žinia, jokios įtakos skoniui neturi ir dedamas tik dėl spalvos.  Šis nuoseklumas reikalauja beprotiško tikslumo ir sklandumo gamybos procese. Tokios prabangos kaip produkcijos nutraukimas dėl sugedusių senų Viktorijos laikų prietaisų, tokio masto daryklos sau leisti tikrai negali. Modernūs prietaisai,  švarios patalpos, kompiuterinės sistemos, padedančios kontroliuoti gamybos procesą, galbūt neturi to paties romantinio užtaiso, kurį atrandame senuose, apšepusiuose pastatuose, bet tai įgalina daryklas dirbti sklandžiai ir produktyviai, bei gaminti aukštos kokybės produktą.

Daryklos, besispecializuojančios salyklio viskio gamyboje, turi daugiau vietos improvizacijai. Kadangi joms nereikia pristatyti tam tikromis savybėmis pasižyminčio ir tam tikro kiekio viskio vieniems ar kitiems tiekėjams, jie, galima sakyti, patys sau karaliai. Nepavykęs, ar ne toks kokio tikėtasi, viskio leidimas gali keliauti į kitą statinę porai metų, o po to dar į kitą, kol galiausi jis bus labai vykęs. O dar jei butelį įpakuosi į gražią dėžę, pakelsi butelio kainą ir pasitelksi visagalę reklamą: Special Limited Release!.. Žinoma, aš čia šiek tiek perspaudžiu (o gal ne? Vis negaliu atleisti LaphroigLore…). Taip. Smagu. Su maišytu viskiu tokių linksmybių apturėti nepavyktų… Na, nebent maišymo kambaryje, kuriame gali improvizuoti ir ekperimentuoti kiek tik širdis geidžia. bemaišant apie 30 viskių! Bruichladdich eksperimentams laiko turi daug daugiau. Ne vien dėl to, kad jie neturi pristatyti savo produkto maišyto viskio tiekėjams, bet dar ir dėl to, kad jų pagrindinės pajamos gaunamos iš džino, kurio čia yra parduodama daugiau nei viskio.

Dar vienas dalykas, dėl kurio labai dažnai susikerta mažų ir didelių daryklų požiūris – viskio filtravimas (angl. chill filtration). Trumpai paaiškinus, tai yra procesas, kurio metu prieš išpilstant viskį į butelius, šis yra atšaldomas ir iš jo yra pašalinamos nuosėdos, susidariusios  gamybos metu. Tai yra daroma išimtinai tik dėl kosmetinių sumetimų. Nefiltruotas viskis, jam esant mažesniam nei 46% abv, sureagavęs su vandeniu tampa drumstas. Dauguma daryklų, įskaitant Bruichladdich, klaidina savo klientus teigdami, kad filtruojant viskį , iš šio yra pašalinami kai kurie jo skoniai. Bet kas, bent šiek tiek besidomintis chemija žino, kad tokio procesu metu yra pašalinamos tik cheminės dalelės, sukeliančios skysčio drumstumą, ir skonis nėra paveikiamas.

Nors poeziją be proto myliu ir gerbiu, ir kalbėdama apie viskį, pati dažnai nuklystu į poetines lankas, bet kai darykloje yra daugiau poezijos, nei tikrų faktų, mane tai pradeda labai erzinti. Jūs pykite ant manęs kiek norite, bet manęs niekaip neįtikinsite, kad Bruichladdich, visą savo brandinimo laikotarpį praleidęs saloje, skleidžia didesnį jūros druskos skoni nei Laphroaig, kurio daugiau nei pusę statinių laikoma žemyninėje Škotijos dalyje. (Bet ar nejuokinga pati Didžiosios Britanijos žemyno sąvoka? Po velnių, juk tai irgi sala. Visur kur pažvelgsi vien jūra matyti). Viena pagrindinių priežasčių, kodėl daugumoje Ailos salos viskių juntamas sūrumo skonis, yra ta, kad malting procese yra naudojamos salos durpės ir būtent iš jų spiritas įgauna daugybę skonių, įskaitant sūrumą. Bruichladdich naudoja žemyno durpes ir jų malting procesas vyksta netoli Inverness, Šiaurės Škotijoje.

Nors be proto žaviuosi kai kuriomis Bruichladdich idėjomis, jų tvirta pozicija bei atsidavimu salos bendruomenei, bet negaliu pro akis praleisti kaip ji nuteikinėja viskio mylėtojus prieš didesnio masto daryklas ir ignoruoja šių indėlį viskio pramonėje. Tik dėl pastarųjų mažosios daryklos gali išsilaikyti šiame versle. Jei ne jų naujausios technologijos, užtikrinančios produkto kokybę ir nuoseklumą, nei kinai, nei brazilai niekada nebūtų sužinoję apie mažulytėje Škotijoje gaminamą aqua vitaeBig guys, tokie kaip Johnnie Walker, atvėdė masę ištikimų gerbėjų į šią šalį ir tik jų dėka, žmonės atranda craft daryklas. Aš pykstu ant Bruichladdich, nes naudodama šiuo metu nepatrauklų didelės daryklos ir kompanijos įvaizdį savo naudai, ji klaidina klientus, priešindama viskio bendruomenę. Small guys negali gyventi be big guys, taip kaip big guys negali gyventi be small guys.  Tai yra nerašyta taisyklė, kurią dauguma craft daryklų, įskaitant Ailos saloje esančią Kilchoman, labai gerai supranta.

BRUICHLADDICH TROIKA

Bruichladdich.com nuotr.

Bruichladdich Troika yra trys nauji 10 metų senumo Bruichladdich leidimai: Laddie Ten, Port Charlotte 10 ir Octomore 10. Tai jau antrasis toks Troika leidimas, bet šis labai skiriasi nuo pirmojo, nes šis išleistas naujojo daryklos distiliuotojo Adam Hannett. Visi trys labai skirtingi, šį kartą naudota didžiulė paletė įvairių statinių, bet visi pagaminti, vadovaujantis pagrindiniais Bruichladdich gamybos principais.

MANO ASMENINIAI RAGAVIMO UŽRAŠAI

THE LADDIE TEN yra 2-as šio butelio leidimas; 50% stiprumo, brandintas burbono (pirmo pilstymo), šerio ir prancūziško vyno statinėse; distiliuotas 2006-iais, išpilstytas 2016-iais; 18 tūkst. butelių leidimas; kaina £50, balkšvai gelsvos spalvos.

bruichladdich-laddie-10-yo-second-edition-700ml

Bruichladdich.com nuotr.

AROMATAS: labai švelnus. Pirmiausia justi burbono įtaka: saldumas, vanilė, kreminiai ledai; vėliau – saldus miežių kvapas; galiausiai atsiskleidžia vyno įtaka: vynuogės, citrusiniai vaisiai, actas, taip pat šiek tiek ne itin malonaus klijų kvapo. Šerio įtakos, deja, užuosti nepavyksta (šioje statinėje viskis tikriausiai nepraleido labai daug laiko).

SKONIS: lengvas, švelnus. Citrusiniai vaisiai, vynuogės, šiek tiek sūrumo. Kiek pastovėjus viskio skonis tampa saldesnis.

POSKONIS: trumpas ir lengvas kaip vasaros naktys Škotijoje. Lyg gulėtum miežių lauke ir mėgautumeisi gerai prisirpusio apelsino saldumu.

Vau! Prisipažinsiu, pirmasis leidimas tikrai nebuvo tarp mano mėgstamiausių viskių, o šis maloniai nustebino. Savo lengvumu, švelnumu, balansu ir maloniais skoniais. Tikrai ne tipinis Ailos skonis (jei toks viskių skirstymas dar vis egzistuoja, šį priskirčiau Speyside regionui).

>>>>> <<<<<

PORT CHARLOTTE 10 yra 2-as šio butelio leidimas; 50% stiprumo; 40ppm;  brandintas burbono (pirmo pilstymo), šerio, tempranillo (ispaniško raudono vyno rūšis) ir balto vyno statinėse; distiliuotas 2006-iais, išpilstytas 2016-iais; 18 tūkst. butelių leidimas; kaina £55.

port-charlotte-10-yo-second-edition-700ml

Bruichladdich.com nuotr.

AROMATAS: iš pražių nejusti beveik jokio aromato, bet pastovėjus pradeda skleistis durpių aromatas. Vos juntamas sūrumas, lyg būtum netoliese jūros. Saldumas.

SKONIS: durpių dūmai, citrusiniai vaisiai, vos juntamas saldumas, vynuogės. Itin gerai subalansuotas ir elegantiškas. Deja, nejaučiu jokių skonių, gaunamų iš šerio statinės.

POSKONIS: labai trumpas. Saldus.

Nors paprastai Port Charlotte leidimas būna mano mėgstamiausias iš trijų, šį kartą jis mane nuvylė. Nuobodokas. Brandintas net keturiose skirtingose statinėse, bet skonių įvairovė niekaip nepasireiškia. Gal būtų buvę geriau brandinti tik dviejose statinėse ir tiesiog palaikyti viskį kiekvienoje iš jų ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu spiritas prisigertų daugiau skonių. Tai lyg lengvai besmilkstantis dūmas, o ne vėjyje siautėjančios laužo liepsnos.

>>>>> <<<<<

OCTOMORE 10 yra 2-as šio butelio leidimas; 57.3% stiprumo; 167 ppm; brandintas naujoje burbono ir Grenache Blanc vyno statinėse; dsitiliuotas 2005-iais, išpilstytas 2015-iais; 18 tūkst. butelių leidimas; kaina £150.

octomore-10-yo-second-edition-700ml

Bruichladdich.com nuotr.

AROMATAS: iš karto juntamas durpinis dūmas, sūrumas, saldumas, actas.

SKONIS: lyg valgytum durpes! Tačiau durpių skonį labai staigiai pakeičia baltojo vyno saldumas. Itin lengvai geriasi, nepasakytum, kad 57.3% abv ir 167 ppm! Amžius apramino fenolius. Jų skonis greitai pranyksta, gomuryje – malonus vanilės ir šiek tiek sūrios karamelės skoniai.

POSKONIS: labai trumpas! Gauni į galvą iš durpių maišo ir stovi apšalęs ir nesuvokęs kas čia nutiko.

Octomore yra labai keistas viskis. Itin aukštas durpinio dūmo lygis, bet tik tiek… Jokio gylio, jokios spalvų paletės, tik viena nuobodoka spalva. Bandoma tas spalvas praskaidrinti brandintant viskį vyno statinėse, bet durpių įtaka yra tokia stipri, kad ji užgožia visus kitus skonius. Mano manymu, durpiniai skoniai geriau dera su klampia, aliejine (pavyzdžiui, Lagavulin) viskio tekstūra, o Bruichladdich gamina labai švelnų, lengvą spiritą. Su tokiu spiritu reikia elgtis atsargiai. Juk liaudies muzikos mylėtojo nesivestum į Sex Pistols koncertą. Tai kam tokį elegantišką spiritą apsunkinti durpių skoniu?

 

SHARE:


Komentarai:0

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.