Viskis ir moterys

1

Pinterest.com nuotr.

„Moterys išrado distiliacijos procesą” – kažkada internete perskaitytos eilutės manęs iki šiol nepalieka ramybėje. Tikrai? Moterys? Nemeluosiu, nors kalbėdama apie viskį nemėgstu išskirti vyro ir moters sąvokų, tačiau kažkoks visuomenės suformuotas ir mano pasąmonėje įsitaisęs kipšas man vis kuždėdavo, kad viskis vis tik daugiau priklauso vyrams, nei moterims. Anuomet interneto naršyklėje aptiktos eilutės mane privertė suklusti. Jei moterys išrado distiliaciją, vadinasi, jos prisidėjo prie viskio atsiradimo ar net, kipšas mano galvoje net nusipurtė nuo tokios minties, jį išrado!

Tad šis tekstas atsirado iš profesinio ir asmeninio smalsumo. Pati būdama moterimi, panorau daugiau sužinoti apie moterų indėlį viskio pramonėje, ypač žinant kiek daug moterų šiuo metu užima atsakingas pareigas šiame versle. Asmeniniai motyvai, deja, nėra visai teigiami. Su pirmuoju karts nuo karto susiduriu darbe: vyresnio amžiaus viskio „ekspertai“ vyrai labai dažnai nepatikliai klausosi mano vedamos degustacijos ir nemandagiai mane pertraukia, prieštaraudami absoliučiai viskam, ką aš sakau. Ale suprask: ką moteris gali nusimanyti apie viskį? Antroji priežastis yra nuostaba vyrų veide, prie baro man užsisakius taurelę Laphroaig ar bet kurio kito salyklinio viskio. Na, o paskutinioji atsirado jau pradėjus ruošti šį įrašą – Google laukelyje suvedus žodžius viskis ir moterys, naršyklė išmetė krūva seksistinio turinio tekstų ir nuotraukų, kuriose moteris naudojama vyriškajai viskio gerėjų grupei pritraukti.

Nepamainomas informacijos šaltinis ruošiant šį tekstą buvo garsaus amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Fred Minnick knyga Whisky Women. The Untold Story of how Women saved Bourbon, Scotch and Irish Whiskey (2013) (liet. Viskio moterys. Nutylėta istorija apie tai, kaip moterys išgelbėjo burboną, škotišką ir airišką viskį). Fred sako, kad moterys visuomet priklausė viskio istorijai, tačiau nepelnytai buvo iš jos išstumtos. Knyga yra labai išsami, apžvelgianti alkoholio evoliuciją, moters vaidmenį gaminant, reklamuojant ir pardavinėjant aqua vitae. Čia, iš dalies, aprašoma visa viskio pramonė, bet į ją žvelgiama per moterų istorijas. 

ŠUMERŲ MOTERŲ ALUS IR EGIPTIEČIŲ DISTILIAVIMO PRAKTIKA

Apie III tūkst. pr. m. e. šumerų moterys prisidėjo prie viskio gamybos, išradusios alų. Dauguma antropologų mano, kad moterys augino miežius ne duonos, bet būtent alaus gamybai. 1950-iais asirologas A. Leo Oppenheim šumerų lentelėse aptiko 160 žodžių, susijusių su alaus gamybos procesu. A. Leo rašo: Mesopotamijoje aludarystė buvo vienintelė profesija atėjusi iš dievų, tiksliau, iš dviejų moteriškų panteono dievų – Ninkasi ir Siris. Šumerai alų gerdavo religiniuose ritualuose, namuose bei naudojo medicinos srityje. Įdomu, kad šumerų moterys nieko nežinojo apie mieles, tad jų alus buvo nealkoholinis. Egipto moterys taip pat gamino alų. Tačiau jos eksperimentavo ne tik su miežiais, bet ir su įvairiomis žolelėmis, grūdais bei prieskoniais. Jos, priešingai nei šumerų moterys, naudojo mieles.

ninkasi-sumerian-goddess-of-beer

Ninkasi – šumerų alaus deivė

I – III a. Egipto moterys studijavo alchemijos mokslą. Tikima, kad viena pagrindinių Aleksandrijos chemikių Maria Hebraea praktikos metu išrado distiliavimo prietaisą. Šis prietaisas (angl. alembic still) tapo dabartinių distiliavimo indų prototipu ir vis dar yra naudojamas kai kuriose srityse Europoje ir nelegalaus spirito gamybai. Ne tik Maria, bet ir daug kitų Aleksandrijos studenčių, įskaitant pačią Kleopatrą, nemažai prisidėjo tobulinant distiliavimo meną. Deja, pradėjus plisti krikščionybei, moterys pamažu prarado galimybę studijuoti ir tobulėti.

Maria išrastas distiliavimo indas – „Maria bath”. Pinterest.com nuotr.

Viduramžiais distiliavimo meną moterys tobulino slapta, namuose. Tačiau XIV – XV a. atsiradus alkoholio pagrindu sukurtos medicinos poreikiui, moterys buvo kviečiamos dirbti į vaistines. Jos distiliavo apskritai viską, nuo rožės žiedų iki daržovių. Kadangi distiliatai buvo naudojami vietoj vaistų, dėl jo gydomojo poveikio buvo vadinami gyvybės vandeniu (lot. aqua vitae, gal. usage beatha, scan. akvavit). Nuo XV – XVII a. aqua vitae reiškė distiliuotą vyną, alų ar net bulvę ir buvo naudojamas apibūdinti bet kokiam stipresniam gėrimui. Viskio pavadinimas, kokį mes jį suprantame dabar, atsirado tik XVIII a., anglams nesugebėjus ištarti gališkojo usage beathe.

Renesanso laikų vaistinė

Renesanso laikų vaistinė. Pinterest.com nuotr.

VISKIS IR RAGANŲ MEDŽIOKLĖ

Moterų gyvenimai tekėjo gana ramia vaga iki maždaug XV a., prasidėjus Renesansui. Vadinamasis atgimimas po tamsiųjų Viduramžių vyko beveik visose gyvenimo srityse, išskyrus buitį, ir buvo išimtinai susijęs su vyriškąja gimine. Moterys iš viešojo gyvenimo buvo stumiamos į namų aplinką, sureikšminant jų kaip namų šeimininkių vaidmenį. Moterų giminės reikalai ypač suprastėjo, prasidėjus reformacijai (XVI a.). Ypatingai nestabilus religinis ir politinis laikotarpis lėmė absoliutų moterų ignoravimą vyrų visuomenėje. Vyrams kažkuo neįtikusi moteris iš karto būdavo apkaltinama esanti ragana ir pasmerkta sudegti gyva ant laužo. Tokį gyvenimo galą pasitiko daugybę gabių moterų aludarių bei aqua vitae gamintojų. Vyrai galėdavo apkaltinti moterį raganavimu net dėl to, kad jam neįtiko moters gaminamas alus. O jei vyras padauginęs distiliuoto gėrimo pakvaišdavo, buvo tikima, kad moteris gėrimą tyčia užkerėjusi ir šis iššaukęs demoną vargšo girtuoklio dūšioje.

Moterys, gaminančios viskį apkaltinamos raganavimu ir deginamos ant laužo

Moterys, gaminančios viskį apkaltinamos raganavimu ir deginamos ant laužo. Pinterest.com nuotr.

Baimė būti apkaltintai ragana, privertė daugybę moterų pasitraukti iš alaus gamybos verslo, o distiliacija užsiiminėti slapta. XV a. pr. Danijos ir Norvegijos princesės Anne istorija yra viena iš labiausiai įkvepiančių, kalbant apie moterų maištą ir kovas, prieš tuometinės visuomenės joms uždėtus pančius. Ši moteris įkūrė slaptus distiliacijos namus. Pasitelkusi į pagalbą žymius to meto daktarus, ji bandė atrasti geriausias distiliato formules ir padėti pasveikti jos sunkiai sergančiam vyrui. Anne taip pat mokė jaunas merginas žolelių medicinos, įkūrė bažnyčią, kurioje rūpinosi karo pabėgeliais, nėščiomis moterimis ir ligotais žmonėmis. Įsivaizduojate kas būtų nutikę, jei ji tai būtų dariusi atvirai? Be abejonės, ji būtų buvusi sudeginta ant laužo kartu su kitomis šia veikla užsiiminėjančiomis moterimis. Kalbėdamas apie šią, tiek daug Danijai davusią princesę, Fred Minnick apgailestauja, kad moters eliminavimas iš edukacinės praktikos, drąstiškai sulėtino progresą medicinos srityje. Vis dėlto net ir tokiais neramiais laikais kai kurioms iš jų pavykdavo „praslįsti“. XVII a. pr. net 64 moterys Londone turėjo savo nuosavas vaistines, kuriose distiliavo spiritą vaistų gamybai. Tad moterys pačios to nesuvokdamos jau tuomet gamino viskį!

VISKIO KONTRABANDA, VIEŠNAMIAI IR MOTERŲ DISKRIMINACIJA

Raganų medžioklė Europoje oficialiai pasibaigė XVIII a. Deja, viskio gamyba daugumoje vietų vis dar turėjo vykti slapta. Ir šį kartą tiek moterys, tiek vyrai turėjo slėptis ne nuo inkvizicijos, bet nuo mokesčių rinkėjų! Viskiui tapus ypač populiariu gėrimu, valdžia ilgai netruko suvokti, kad šis verslas jiems gali atnešti didžiulį pelną. Per savo nelemtą gobšumą valdininkai pradėjo žmones spausti beprotiško dydžio mokesčiais. Tokiose tuomet varganose šalyse kaip Airija, žmonės paprasčiausiai neturėdavo iš ko susimokėti už jų gaminamą spiritą. Tačiau mokesčių rinkėjams tai buvo nė motais. Neįspėdavę jie galėdavo įsibrauti į pirmus pasitaikiusius namus ir šiuos apieškoti. Virtuvėje bulvių sriubą ruošiančios moterys, galėjo būti apkaltintos gaminančios nelegalų spiritą iš bulvių. Vaistus distiliuojančios šeimininkės taip pat pakliūdavo į „juoduosius“ sąrašus. Mokesčių rinkėjai buvo be skrupulų. Mėgaudamiesi savo valdžia jie labai dažnai peržengdavo paprasčiausio žmogiškumo ribas.

Airijos miškuose gaminamas nelegalus spiritas - poitin.

Airijos miškuose gaminamas nelegalus spiritas – „poitin”. Pinterest.com nuotr.

Žmonės, žinoma, šių valdžios pareigūnų vengdavo, bet tai jų nesustabdė gaminti usage beathe. Tokiu būdu viskio gamyba persikėlė į pogrindį ir prasidėjo nelegalaus spirito gamybos era. Viena žymiausių poitin (liet. nelegalus spirituotas gėrimas) gamintojų Airijoje buvo ypatingo grožio moteris Kate Kearney. Ji distiliavo grūdų ir žolelių mišinius ir duodavo jį labiausiai kenčiantiems „Didžiojo Bado“ Airijoje metu (1845 – 1852). Nors Kate gamino spiritą nelegaliai, ji niekuomet taip ir nebuvo nubausta. Sakoma, kad bet kuriam valdininkui atėjus jos suimti, jie likdavo apakinti šios moters grožio. Apie Kate grožį ir jos gaminamą poitin sklido legendos, ji tapo pusiau mitiniu, pusiau realiu personažu; o visų svarbiausia – Kate tapo simboliu, idėja, kad kažkas gero gali išeiti iš nelegalaus viskio.

Kate Kearney trobelė, lankoma turistų iki šių dienų

Kate Kearney trobelė. Pinterest.com nuotr.

Viskiui pasiekus Ameriką, šis gėrimas kaip mat išpopuliarėjo. Fred rašo, kad vyrai net ieškodavo žmonos, sugebančios gaminti alų ir distiliuoti spiritą. Deja, netrukus prasidėjęs alkoholio draudimas šioje šalyje (1920-1933) apkartino nė vieno taurelės mėgėjo gyvenimą. Ir čia moterys suvaidino labai svarbų vaidmenį. Jos tapo nepakeičiamos kontrabandos srityje. Naudodamosi savo moteriškumu, jos lengvai apeidavo griežtus to meto įstatymus. Moterys slėpdavo nelegalius viskio butelius po savo sijonais, rankinėse, mašinų bagažinėje, nes pagal įstatymą apieškoti moterį jei ji yra viena, t. y. be vyro, buvo tiesiog nelegalu. Tokiu būdu moterys slapta pergabendavo tūkstančius butelių nelegalaus spirito. Viena ryškiausių šioje srityje veikusių moterų buvo Gertrude “Cleo” Lythgoe (apie ją daugiau skaitykite čia). Ši moteris taikėsi į aukščiausio lygio pramonę, siūlydama geriausios kokybės viskį (Haig ir McTavish) Amerikos rinkai. 1923-iais ji pardavė apie 8 mln. litrų ruginio viskio! Deja, jos „karjera“ neapsiėjo be sekzismo. Dauguma vyrų nenorėjo su ja sudarinėti verslo ryšių vien dėl to, jog ji buvo moteris, ir tyčia pradėjo skleisti gandus, kad Cleo yra valstybės siųsta šnipė.

Gertrude „Cleo" Lythgoe - viena pagrindinių nelegalaus viskio prekybininkių Amerikoje

Gertrude „Cleo” Lythgoe – viena pagrindinių nelegalaus viskio prekybininkių Amerikoje. Pinterest.com nuotr.

Viena iš lyties diskriminavimo priežasčių gali būti ta, kad viskio pramonė yra glaudžiai susijusi su prostitucija. Prostitutės galėdavo legaliai pardavinėti viskį viešnamiuose. Tokiuose miestuose kaip Niujorkas jos uždirbdavo apie $2 mln. per metus vien iš viskio prekybos (iš prostitucijo – apie $3 mln.). Alkoholio draudimo metais ši praktika, žinoma, nepakito, priešingai, viešnamiai tapo vienu pagrindinių kontrabandos centrų.

Prostitucija, be abejonės, suformavo neigiamą moters įvaizdį viskio pramonėje. Tuo metu Amerikoje aktyviai veikęs nuosaikiųjų judėjimas (angl. Temperance movement) smerkė alkoholio vartojimą. Dauguma šio judėjimo dalyvių buvo moterys. Sužinojusios apie viešnamiuose klestinčią kontrabandą, įvairių agitacijų metu jos pasiekė, kad daryklos nebereklamuotų viskio moterims (šis draudimas buvo atšauktas tik 1987-ais!). Galbūt dėl šio kadais susiklosčiusio santykio tarp viskio ir moterų, mes iki šiol beveik nematome viskio reklamų skirtų abiem lytims, paprastai, tai išimtinai tik vyrams skirtos reklamos. O liūdniausia, kad šiose reklamose moteris vaizduojama tik kaip suvedžiotoja. Šis įvaizdis naudojamas nuo pat viskio reklamos atsiradimo pradžios iki šių dienų.

Viešnamiai tapo svarbiu kontrabandos centru

Viešnamiai tapo svarbiu kontrabandos centru. Pinterest.com nuotr.

Moterys negalėjo viešai mėgautis alkoholiu iki pat XX a. pr. Nors nemažai jų dirbo viskio daryklose, tačiau negalėjo užimti aukštų pareigų. Dauguma moterų dirbo viskio išpilstymo į butelius salėse. Įvairiuose dokumentuose net buvo slepiami jų vardai, užrašant tik jų inicialus. Diskriminacija taip pat buvo dažnas daryklų palydovas. Viena talentinga chemikė, pasakoja Fred, negalėjo gauti darbo distiliacijos srityje, nes darbdavys baiminosi, kad vyrai darbininkai jai lipant laiptais, žiūrės po jos sijonu (tuo metu moterys negalėjo dėvėti kelnių). Nepaisant šio seksistinio požiūrio į moteris, keletas jų viskio daryklose veikė labai aktyviai ir prisidėjo prie tokių prekinių ženklų formavimo kaip Bushmill ar Johnnie Walker. Apie šias moteris (Ellen Jane ir Cardow), pelniusias šiems viskiams tarptautinį pripažinimą, dar tikrai išgirsite kituose mano tekstuose.

VISKIS FEMINIZMO EROJE

Dėl tų nelemtų viešnamių ir kontrabandos susiformavęs seksualios moters įvaizdis buvo gajus net ir prasidėjus feminizmo judėjimui (1960-iais). Tačiau šiuo laikotarpiu moteris pamažu pradėjo įgyti šiek tiek kitokių atspalvių, ką ypač ryškiai galima matyti XX a. vid. viskio reklamose (pastaroji tema yra verta viso atskiro teksto!). Moteris jose rodoma jau ne tik kaip gundytoja, bet ir kaip nepriklausoma moteris, kuri taip pat kaip vyras gali mėgautis viskiu. Nuostabų tekstą šia tema savo tinklaraštyje yra parašęs viskio entuziastas Josh Feldman. Viena iš labiausiai mane suintrigavusių  – White Horse reklamos interpretacija.

1970-iais išleista „White Horse" viskio reklama

1970-iais išleista „White Horse” viskio reklama. Pinterest.com nuotr.

Šioje reklamoje vaizduojama graži moteris, gulinti vonioje su taurele viskio. Galima pamanyti, svarsto Josh, kad ši reklama adresuota tik vyrams: „Tu gali gerti White Horse visur, kur tik nori, netgi karštoje vonioje kartu su gražia moterimi”. Tačiau, šioje reklamoje yra ir kitų simbolių. Fone matyti baltas arklys (angl. white horse), kuris labiau primena vienaragį (seksualinės sublimacijos simbolis), ne arklį; šalia vonios – baltos lelijos (skaistumo, nekaltybės, mergelės Marijos apsireiškimo simbolis). Pati moteris atrodo savimi pasitikinti ir nepriklausoma. Ši reklama skirta būtent tokiai, naujosios kartos moteriai feministei, nors vyrai gali pagalvoti priešingai, kad reklama yra adresuota būtent jiems. Reklamos dviprasmiškumas atskleidžia besikeičiantį viskio pramonės požiūrį į moterį. Moterys tampa potencialios viskio pirkėjos, kurias, taip pat kaip ir vyrus, reikia kažkaip prisivilioti.

„Ballantine" bandymas privilioti moteris mėgautis viskiu

„Ballantine” bandymas privilioti moteris mėgautis viskiu. Pinterest.com nuotr.

Viskio kompanijos pasitelkusios reklamą ir vis labiau radikalėjančias feminizmo idėjas, bandė pritraukti naująją, moteriškąją, viskio gerėjų auditoriją. Ilgus dešimtmečius vyravęs seksualus moters įvaizdis pradėjo trauktis į šalį, užleisdamas vietą savarankiškai moteriai, pagaliau išsivadavusiai nuo vyrų ir visuomenės jai uždėtų pančių. Gerianti viskį moteris tapo vienu iš feminizmo simbolių – ji kaip ir vyras gali mėgautis viskiu. Radikaliai feminizmo atšakai priklaususios moterys šiek tiek net perspausdavo, norėdamos įrodyti savo „vyriškumą“, jos gėrė viskį, jo net nemėgdamos. Šis dirbtinai „pritrauktas“ ir perdėtas moters įvaizdis viskio reklamose, žinoma, ilgai neišliko. Kaip ir buvo galima numanyti, neatsakingai pasirinkta komercinė kampanija, iššaukė anti-feministinio tipo viskio reklamų bangą. Feminizmo judėjimo pradžioje pamažu pradėjęs keistis vyriškosios visuomenės pusės požiūris į moteris, deja, greitai pasikeitė. Į moterį vėl pradėta žiūrėti kaip į vyrui priklausantį daiktą, kurį įsigijus gali pasijusti tikru „vyru”.

Atgal į viešnamio klestėjimo laikus

XX a. viskio reklama, nukelianti mus atgal į XIX a. viešnamius. Pinterest.com nuotr.

O KAS DABAR?

Šiuo metu moterys dirba viskio pramonėje lygiomis teisėmis kartu su vyrais. Nieko jau nebestebina, viskio darykloms vadovaujanti moteris. Ir niekam jau nebe paslaptis, kad tarp žymiausių daryklų viskio maišytojų slepiasi moters veidas. Bet kažkodėl mes vis dar matomes tokias Jim Beam ar Dewars viskio reklamas, kuriose moteris vaizduojama kaip objektas, sekso simbolis, o ne paprastas žmogus (kuris, beje, yra ir potencialus viskio vartotojas).

Šiame tekste aš norėjau užsiminti apie primirštą moterų indėlį į viskio pramonę. Manau, kad tik įsileidus moteriškąjį balsą į šią, vyrų ilgai sergimą teritoriją, mes sugebėsime pamatyti pilną šios kultūros istoriją.

Kirsteen Campbell - pagrindinė „The Famous Grouse" viskio maišytoja (angl. master blender)

Kirsteen Campbell – pagrindinė „The Famous Grouse” viskio maišytoja. Pinterest.com nuotr.

 

Dalintis:


Komentarai:0

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.