Aila, džiazas ir viskis

islay-jazz-festival-2013

Pagaliau! Mėnesiui prabėgus nuo Ailos džiazo festivalio su jumis galiu pasidalinti savo įspūdžiais ir įžvalgomis apie šią muzikos ir viskio fiestą. Islay Jazz Festival  Ailos saloje vyksta jau 17-ąjį kartą!

Kodėl Ailoje? Juk atvažiuoti į šią, Vakarų pakrantėje plūduriuojančią, salą nėra taip lengva. Aš nekalbu tik apie atstumą, nes ne jis, o atšiaurus salos klimatas labai dažnai pakiša koją tiek svečiams, tiek muzikantams. Atlikėjams nepavykus persikelti iš žemyno, organizatoriai turi verstis per galvas bandydami išsisukti iš keblios situacijos. Bet būtent šis salos stichiškumas, anot jų, ir yra tai, dėl ko ši vieta buvo pasirinkta stichiškiausiam iš visų muzikos žanrų festivaliui rengti.

Ailos viskio festivalis prasidėjo nuo šaunios, už kultūrinį salos gyvenimą atsakingos žmonių grupelės. Sumanę šį renginį, pagalbos jie kreipėsi tiesiai į nepriklausomą Škotijos džiazo asociaciją, kuri, žinoma, negalėjo atsispirti pagundai prisidėti prie pirmojo Škotijos saloje organizuojamo džiazo festivalio.

Vienas pagrindinių šio renginio iniciatorių Stuart Todd sako, kad ne tik džiazo publikai gerai žinomi atlikėjai, bet ir pati sala yra festivalio įžymybė. Koncertai rengiami vis kitoje salos vietoje, tokiu būdu svečiai ir muzikantai turi galimybę susipažinti su Ailos sala. Festivalio gyvavimo pradžioje, atsimena Stuart, buvo įvairiausių sumanymų, kaip išnaudoti salos unikalią lokaciją. Pavyzdžiui, vienas koncertas turėjo įvykti Port Charlotte švyturyje. Deja, dėl saugumo sumetimų šios idėjos įgyvendinti nepavyko, teko koncertuoti lauke, šalia švyturio. Tik va kaprizingas salos oras iškrėtė pokštą ir koncertui įpusėjus muzikantės natos pamažu pradėjo tirpti staigiai prapliupusiame lietuje. Tačiau tokios situacijos niekam nuotaikos nesugadina, priešingai, tai suteikia šiam festivaliui dar daugiau žavesio, džiazo gerbėjams taip dievinamos improvizacijos!

Nežinau kodėl, bet paprastai antrą rugsėjo savaitgalį vykstančio renginio metu, saloje būna labai blogas oras. Rugsėjo pradžia ir pabaiga visuomet lepina saule, tačiau būtent festivalio savaitgalį į salą trumpam pasibeldžia itin vėjuotas ir lietingas oras. Na, gal džiazui saulė ir nelabai pritinka. Audroje dramos ir intrigos yra šiek tiek daugiau:) Vienintėlė problema, susijusi su šia gamtos išdaiga, yra sutrikęs transportas. Esant dideliam vėjui saloje yra atšaukiami keltai, kartais ir lėktuvai. Tuomet muzikantai bei svečiai negali atvykti ar išvykti iš salos. Žinoma, taip nutinka retai ir bent vienas keltas/lėktuvas į salą atvyksta. Deja, tokios neplanuotos detalės itin apsunkina organizatorių darbą: koncertų vieta, laikas, net atlikėjai gali pasikeisti paskutinę minutę. Bet vėlgi, visa tai prideda savo žavesio: gamta čia tikrai karaliauja. Stichiškumas, be abejonės, yra pagrindinis festivalio vedlys.

 Black Bottle Islay Jazz Festival

Šiuo metu džiazo festivalas yra žinomas kaip Lagavulin Islay Jazz, bet pačioje pradžioje ne Lagavulin, bet Black Bottle  buvo pagrindinis festivalio rėmėjas. Apie šį, gana užsislėpusį maišytą škotišką viskį, aš sužinojau tik prieš porą metų. Black Bottle buvo išgarsėjęs dėl savo išskirtinio dūminio skonio, mat maždaug prieš 20 metų į šį viskį, be pagrindinio Bunnahabhain viskio, įeidavo ir beveik visi Ailos dūminukai: Ardbeg, Lagavulin, Laphroaig, Bowmore, Caol Ila… Tačiau pasikeitus Bunnahabhain   savininkams dabartinė viskio sudėtis pakito, o tai tikrai yra neįprasta maišytiems viskiams.

Priešingai nei prieš tai vadovavusi Highland Distillers, Burn Stewart Distillers galiausiai nusprendė, kad Black Bottle per ilgai užsibuvo Ailoje ir šį viskį reikia sugrąžinti atgal prie savo šaknų, t.y. į Šiaurės Vakarų Škotiją, kur būtent ir užgimė šis viskis. Nors vienas pagrindinių salyklinių viskių šiame butelyje išliko Bunnahabhain, bet buvusius kitus Ailos skonius dabar yra pakeitę daug švelnesni žemyno viskiai.

1999-iais Black Bottle pradėjus remti Ailos džiazo festivalį šis viskis vis dar buvo pašėlusių Ailos dūminukų mišinys. Kaip gaila, kad niekada neteko, ir tikriausiai neteks, paragauti jų leidžiamo Jazz Festival bottle. Būtų įdomu pažiūrėti, kiek jame rasčiau tikrojo džiazo.

black-bottle

10 metų senumo Black Bottle, išleistas 2002-ais Ailos džiazo festivalio proga. 250 butelių leidimas. Pinterest.com nuotr.

Tikriausiai nenuostabu, kad jokios informacijos apie pirmuosius festivalio gyvavimo metus neradau. Naujam renginiui įsitvirtinti reikia nemažai laiko. O čia dar kalbame apie Ailos salą, kuri tuomet tikrai nesulaukdavo tiek daug žmonių dėmesio kaip, kad dabar. Google laukelyje suvedus Black Bottle Islay Jazz Festival galite rasti tik viskio aukcionų puslapius, menančius, jau seniai išparduotus, šio festivalio proga išleistus viskio butelius.

Džiazuojantis Lagavulin 

Pastaruosius septynerius metus šis festivalis yra remiamas kultinio Ailos viskio Lagavulin. Svečių džiaugsmui, prieš kiekvieną koncertą jie yra apdovanojami taurele ar dviem šio dangiško gėrimo. Nežinau kaip jums, bet iš visų Ailos viskių, Lagavulin man yra pats džiaziškiausias. Siurbčiojant ir beklausant džiazo viduje ir už lango,  juslės pradeda harmoningai judėti džiazo  ir salos ritmu.

https://www.youtube.com/watch?v=ab5kiOYFQpM

Lagavulin Islay Jazz Festival 2016

Šiais metais festivalis buvo ypatingas dėl Lagavulin 200 metų jubiliejaus. Lagavulin apdovanojo savo gerbėjus įspūdingu 6000 Jazz Festival viskio leidimu (paprastai tai yra apie 3000 butelių leidimas), o festivalio organizatoriai  -įspūdinga programa su nemažai tarptautinių atlikėjų. Man asmeniškai didžiulį įspūdį paliko jauna grupė iš Norvegijos Pixel, pateikusi puokštę orginalių improvizacijų. Daug simpatijų sulaukė jaunas muzikantas iš Amerikos James Torme, atlikęs Miles Davis, Ella Fitzgerald, Ray Charles ir kitų legendinių atlikėjų kūrinius. Viena didžiausių šių metų festivalio žvaigždė – visame pasaulyje gerai žinomas gitaristas Martin Taylor. Mano nelaimei, šio atlikėjo pamatyti nepavyko… Be kitų atlikėjų buvo ir senų festivalio vilkų, atvykstančių čia beveik kiekvienais metais: trombonistas Colin Steele ir bosistas Mario Caribe. Be šių dviejų atlikėjų festivalis jau sunkiai ir beįsivaizduojamas.

Lagavulin tęsia Black Bottle pradėtą tradiciją festivalio proga gerbėjus nudžiugina riboto leidimo Jazz Festival Bottle. Kaip beveik visi šios daryklos buteliai, taip iš šis pastaruoju metu sulaukia didelio dėmesio tarp viskio mylėtojų. Tad paskutiniais metais, rugsėjo antrąją savaitę, saloje galima sutikti net tik džiazo mylėtojus, bet ir nemažą būrį viskio kolekcininkų.

Lagavulin Jazz viskiai paprastai būna labai intensyvaus skonio. Mano pats mylimiausias yra 2013-ųjų leidimas, kuriame išprotėjęs Vladimiro Čekasino saksofonas groja už lango siaučiant gaivališkoms Atlanto bangoms. Šių metų leidimas, deja, mane šiek tiek nuliūdino…

lagavulin2016jazz

Pinterest.com nuotr.

MANO ASMENINIAI RAGAVIMO UŽRAŠAI

Lagavulin Islay Jazz Festival bottle yra 54,5%, brandintas įvairaus pilstymo (t.y. pirmo, antro ir t.t.) burbono statinėse, be nustatyto amžiaus, 6000 butelių leidimas, kaina £99 (šį viskį galima įsigyti tik Lagavulin darykloje), blankiai gelsvos spalvos.

AROMATAS: gaivus, saldus, prieskoningas; viskiui pastovėjus justi vanilė, medus, vaisiai, karamelė (aiški burbono įtaka) ir kaip visada truputėlį pavėlavęs įsirango ir Ailos durpinio dūmo aromatas.

SKONIS: prieskoniai, prieskoniai ir dar kartelį prieskoniai. Juodieji pipirai ir truputėlis aitriosios paprikos. Saldumas ir dūmai dūmeliai.

POSKONIS: prieskonių iš saldumo mišinys užpildo priekinę gomurio dalį, bet (kas yra neįprasta šios darykloms viskiams) skoniai nekeliauja gomuriu žemyn… visa skonių fiesta vyksta tik gomurio priekyje.

Hm… labai netipinis Lagavulin. Paprastai, čia randu tikrą džiazo fiestą! Deja, šių metų leidimas man pasirodė šiek tiek nuobodokas, lėkštas, labai lengvai geriamas. Patys pirmieji gurkšniai nuteikia pozityviai, bet skonių žaismas kažkur staiga pradingsta, palikdamas tave stovėti vienui vieną, šiek tiek išdurtą… Lyg kūrinio kulminacija, pagrindinė improvizacija, sugrota per anksti ir užsibaigusi pernelyg greitai, nesugebėjusi išlaikyti, pradžioje sukeltos intrigos. Bet iš kitos pusės, džiazas gali būti labai įvairus, šitas, matyt, tiesiog nebuvo mano ausiai.

O pabaigai žaismingas Colin Dunn ir Lagavulin gerbėjų praeitų metų džiazo viskio ragavimas:)

Slàinte!

Dalintis:


Komentarai:0

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.