Feis Ile 2016: Ailos muzikos ir viskio festivalis

l4

Pasibaigė. Atsidūsta viskio daryklų darbuotojai, pardavėjai maisto parduotuvėse, taksistai, padavėjos ir barmenai. Atsidūsta ir senutė Margaret pagaliau be eilių parduotvėje galinti nusipirkti kepalėlį duonos, pieno ir laikraštį; atsidūsta ir Džonas, pagaliau be „kamščių” galintis patekti į savo darbovietę. Net ir avys kažkokios lamingos pūpso pakely – nebereikės dairytis, einant per kelią, nepratusių prie siaurų Ailos kelių, turistų vairuojamų automobilių.

Karšta saule lepinantys orai panardino salą į mieguistą ir tingią būseną. Ir pagaliau, lyg be poilsio ilgai žygiavę keliautojai visi sustojo ir tik sustoję pasijuto pavargę. Aš pati, atkišusi veidą į saulę, kartu su katinu raitausi žolėje, ir tirpstu iš malonumo, kad pora dienų nebereikės kalbėti apie viskį. Visko, net ir mano mylimo viskio, turi būti su saiku. O šio šį festivalį tikrai pritrūko, mat visk(i)o buvo daug.

Kiekvienais metais Feis Ile (gal. Ailos festivalis) metu vyksta vis daugiau ir daugiau renginių. Šie neapsiriboja tik viskio daryklų atidarymo šventėmis. Visą dieną vykstančios linksmybės (viskio degustacijos, susitikimai su daryklų vadybininkais ir ambasadoriais, kokteilių maišymas, jūros gėrybių ragavimai, šokiai, gyva muzika ir t.t.) nusitęsia net iki nakties. Vakarais viskio daryklos siūlo įvairių grupių pasirodymus ir viskio degustacijas, įmantrias vakarienes, Ardbeg šiais metais surengė net naktinius turus po daryklą; o vietiniuose restoranuose ir baruose viskis ir šnekos liejasi be saiko ir ribų.

Normalu, kuomet renginys tampa toks populiarus – kritika yra neišvengiama. Šiais metais kaip niekad anksčiau buvo girdėti besiskundžiančiųjų aimanos: per daug žmonių, per brangu, per daug renginių, per komerciška, per PER PER… Žmonės taip pat negailėjo kritikos darykloms, kurioms festivalis buvo itin pelningas ir, žinoma, jei jau burnoti tai burnoti ant pačių didžiausių: Diageo (didžiausia gėrimų kompanija pasaulyje, kuriai saloje priklauso Lagavulin ir Caol Ila). Kadangi pati dirbu šiai kompanijai pamažu pradedu priprasti, kad žmonės savo nepasitenkinimą vienu ar kitu viskio pramonės aspektu, išlieja būtent ant šios kompanijos. Kažkodėl net nenustebau, kad vietinis laikraštis kaip visada išsamiai aprašė Bruichladdich, Laphroaig, Bowmore ir kitas daryklas, bet net vienu sakiniu neužsiminė apie šiais metais 200-ų metų jubiliejų švenčiančią Lagavulin. Nenustebau, bet nuliūdau pamačiusi, kad visur įsivėlusi ta prakeikta politika! Diageo neprisidėjo prie to, kad Lagavulin per savaitę uždirbo pusę milijono; tai žmonių, mėgstančių šį kokybišką viskį, nuopelnas. Bet žmonių komentarai nuobodžiai bylojo vis tą patį: Diageo, kompanija-monstras, kaip visada susišlavė visus pingus.

Come on! Nežinau, kaip jūs, bet man absoliučiai nesvarbu kokiai kompanijai, kokia darykla priklauso. Aš renkuosi viskį, kuris man patinka, nepaisant nuostabiai geros ar, priešingai, prastos rinkodaros. Pastebiu, kad žmonės labai dažnai įklimpsta į reklamos pinkles ir dėl jiems neįtinkančios etikėtės ar nepatinkančios kompanijos pražiopso itin gerus ir kokybiškus viskius. Kas apskritai yra ta kompanija? Pora žmogelių sėdinčių Londone, Paryžiuje, Niujorke, dauguma net neturinčių jokio asmeninio ryšio su viskio pramone, priimančius sprendimus, kurie jiems atrodo teisingi tuo metu ir tomis aplinkybėmis. Man asmeniškai nusispjauti kiek kompanijos uždirba. Kaip ten bebūtų, bet viskio pramonė visgi yra verslas ir normalu, kad yra daroma viskas norint įtikti rinkai. Viskio mitas juk kuriamas pačioje darykloje. Kaip Dave Broom Lagavulin 200-tų metų gimtadienio vakarienės metu taikliai pasakė: viskis yra kuriamas jį gaminančių žmonių ir aplinkos. Deja, dauguma žmonių primiršo kokia yra tikroji viskio esmė.

Viskio esmę man pačiai priminė vietinis veikėjas, vardu Sandy. Mums su vyru einant į Laphroaig atidarymo šventę, pakeliui sutikome pora pažįstamų. Prie vienų iš jų su taure rankoje stovėjo ir Sandy. Įsikalbėjus, Sandy mus pakvietė prie savo mašinos. Apsižvalgė ar nėra aplink pricks (suprask policininkų), iš bagažinės jis ištraukė nedidelį buteliuką su itin tamsios spalvos gėrimu. Įpylė, davė Peter (jis man mašinos raktus) – gerk, sako. Sužinojus, ką mano mylimas vyras geria, man net žandikaulis atvėpo: 1959-ais distiliuotą Bowmore! Sandy moto yra: whisky is for sharing (liet. viskiu reikia dalintis). Susimąsčiau… galvoje šmėstelėjo visa ta gausybė viskio kolekcionuotojų, stovinčių eilėje, perkančių retą viskį ir parduodantį jį ebay. Šiais metais vienas vyriškis Lagavulin, norėdamas gauti dar du papildomus butelius (darykloje vienam žmogui yra parduodama tik du festivalio buteliai), nuėjo į savo palapinę, nusiskuto, persivilko, užsidėjo kitą skrybelę ir vėl atsistojo į eilę. Kaip gaila, kad vietoj papildomų butelių jis tegavo pardavėjos komplimentą, kad atrodo labai dailiai apsiskutęs:) Štai kokie vargo keliai yra pereinami, norint iš viskio pasipelnyti.

Man pačiai festivalis labai patinka. Taip, jis labai pasikeitė nuo savo pirmų egzistavimo dienų. Ir galbūt kažkam kyla nostalgija prisiminus dienas, kuomet Feis Ile buvo muzikos, bendruomenės, kultūros festivalis ir net nebuvo kalbos apie viskio daryklų dalyvavimą šiame renginyje. Bet kam reikia užsispyrusiai įsikabinti praeities, vietoj to, kad priimtume ir švęstume tai, ką turime dabar? Viskas laikina. Šiuo metu viskis išgyvena savo aukso metą, bet tai juk nebus amžinai. Tad džiaukimės ir kelkime viskio taures aukštai tol, kol yra už ką jas kelti.

Na, o po šios filosofinės įžangos, noriu su jumis pasidalinti keliomis akimirkomis  iš šio Muzikos ir Viskio Festivalio”.

InstagramCapture_711ed7a1-f4b1-4b36-8816-acc1c178dff5

Lagavulin puotos belaukiant

Pirma diena: LAGAVULIN

Pirmoji festivalio diena visuomet skirta Lagavulin viskio daryklai. Jau tapo tradicija, kad žmonės į daryklą suguža iš pat ankstyvo ryto, kantriai stovi eilėje ir laukia kol atsivers durys į jų numylėtą viskio tvirtovę. Šiais metais festivalio lankytojai laukė dar kantriau, juk 200-ų metų jubiliejus nevyksta kiekvienais metais! Kad stovėti eilėje neprailgtų, bliuzo grupė The Blues Waters grojo laukiantiesiams, o Lagavulin darbuotojai dosniai visiems pilstė viskį.

Visą dieną vyko įvairūs renginiai: didžiulė viskio degustacija su daryklos vadybininke Georgie Crawford; Lagavulin viskio ragavimas tiesiai iš statinių su šios daryklos legenda Ian McArthur ir vienu pagridninių Diageo viskio maišytojų Douglas Murray; viskio ir maisto derinimas su ambasadoriumi iš Olandijos Dennis Mulder; kokteilių sesija su šarminguoju Colin Dun ir jo kiek paprotėjusiu asistentu Erwin Wilson Trikowski; pokalbiai ir viskio gurkšnojimas su Donald Colville. Veiksmo buvo daug ir net kartkartėmis apsiniaukti sumąstęs dangus, nesutrukdė Lagavulin gerbėjams šokti balose, mėgautis mėsainiais su Lagavulin viskiu, skanauti gimtadienio torto ir kelti vieną po kito šio ypatingo gyvybės vandens.

Niall C.

Lagavulin viskio gerbėjai stovi eilėje norėdami, įsigyti ypatingąjį festivalio butelį. Niall Colthart nuotr.

laga. french

Georgie Crawford Lagavulin 200-ų metų gimtadienio degustacija. Martine Nouet nuotr.

laga6

Pelnytas poilsis. Niall Colthart nuotr.

InstagramCapture_093dddc3-918f-4661-9081-fc6a4a4d5bd5

Įžymieji mėsainiai su Lagavulin viskio injekcija

Šokiai balose. Niall Colthart nuotr.

InstagramCapture_161b513f-43ff-42b8-91f0-de520ab3b294

Georgie Crawford su draugais po festivalio kelia viskio taurę

Antra diena: BRUICHLADDICH

Sekmadienis, tai yra antroji festivalio diena priklauso Bruichladdich. Šią dieną švenčia ne tik festivalio svečiai, bet ir visi salos vietiniai. Tad Bruichladdich dieną dažniausiai būna pats didžiausias festivalio vakarėlis! Nors už įėjimą ir viskį reikia mokėti, pagrindinė aikštė visuomet mirga nuo gausybės žmonių, ne tik dėl čia tvyrančios geros nuotaikos, saulėto oro (ši darykla yra pardavusi savo sielą velniui, mat jų festivalio dieną NIEKADA nelyja), bet ir įvairiausio plauko atlikėjų: Skipinnish, The Blueswater, The Islay Pipe Band, Maveric Angels ir daugybė kitų. Tai diena, pripildyta daug viskio ir dar daugiau muzikos.

Laddie

Istoriją apie Bruichladdich “Yellow submarine” galite rasti čia

ba

Tradiciniai škotiški šokiai

botannist

Botanist džino prieskonių palapinė. Martine Nouet nuotr.

laddie3

Bruichladdich viskio degustacija sandėlyje. Išgirsti naujojo pagridninio distiliuotojo Adam Hannett susirinko net 235 ragautojų! Martine Nouet nuotr.

bruichladdich

Viskio ir muzikos fiesta prasidėjo. Twitter.com nuotr.

Trečia diena: CAOL ILA

Po viskio upių, po maisto kalnų, po  muzikos ir šokių prisodrinto savaitgalio žmonės lėtai ir tingiai traukia į Caol Ila atidarymo šventę. Lyg tikrą pirmadienio rytą viskio gerbėjai atrodo šiek tiek pavargę, šiek tiek užsimiegoję. Bet po poros taurelių, visi pamažu pradeda prasibudinti ir veiksmas įgauną pagreitį. Atmosfera šioje darykloje visuomet būna labai atsipūtusi, intymi ir jauki. Caol Ila vyskta panašūs renginiai kaip ir Lagavulin: degustacijos su vadybininke, ragavimai iš statinių, viskio kokteiliai, viskio ir maisto derinimas. Čia taip pat vyksta plaukiojimai su laivu bei unikalus viskio ir muzikos derinimas. Grupė Prince Adewale and the Endeavours “derino” The Doors  “Rider in the Storm” dainos garsus su Caol Ila viskiu. Vieni išėjo iš šio pasirodymo sutrikę, kiti nesupratę, kas čia ką tik įvyko, kiti pakylėti, bet kaip ir orginaliam menui priklauso: abejingų ši viskio avantiūra tikrai nepaliko. 

InstagramCapture_a5237a3b-6b8c-42d0-97bc-bc238bd73da3

Kelionė laivu prie Caol Ila daryklos su taurele naujojo Feis Ile 2016

WP_20160523_11_39_23_Pro

Kubiliai moko statinių meno

nick

The Doors “Rider in the storm” derinama su Caol Ila viskiu. Nuotrauka: Ewan Gunn

WP_20160523_14_40_42_Pro

Vietiniai žvejai prie Caol Ila tilto rodo  lankytojams savo dienos laimikį

Ketvirta diena: LAPHROAIG

Į šią kultinę daryklą sugūžėjo nemažas pulkas šio viskio mylėtojų. O jų TIKRAI yra nemažai! Prie šio smagios grupės žmonių prisijungė ir keturi buvę Laphroaig vadybininkai bei žymusis viskio rašytojas Dave Broom. Saulė pagaliau pasirodė saloje ir visi pajutę šios privalumus išsitiesę tysojo žolėje, klausydamiesi muzikos ir mėgaudamiesi savo numylėtojo Laphroaig viskiu. O tie, kurie paplūdimyje nesidegino, mėgavosi kitais privalumais: ragautuvėmis su trimis buvusiais ir dabartiniu daryklos vadybininku John Campbel: kiekvienas iš jų pristatė viskį iš savo vadovavimo daryklai laikų. Vau! Ištroškę durpinio dūmo skonio galėjo paragauti Laphroaig tiesiai iš statinių kartu su lankytojų centro vadyninke Vicky. O tie, kuriems viskio jau pakako, galėjo vaikštinėti po daryklą, ir mėgautis durpinio dūmo, jūros žolių, saldaus fermentuoto skysčio ar aitraus spirito kvapais – tai, iš ko susideda šis nuostabusis Ailos viskis.

laph2

Laimingi, atsipūtę, patenkinti – Laphroaig viskio gerbėjai. Facebook. com nuotr.

lap8

Viskio ragautuvės su keturiais Laphroaig vadybininkais. Facebook. com nuotr.

l

Festivalio metu yra puiki galimybė įsigyti vietinių menininkų darbų. Facebook.com nuotr.

LA

Laphroaig gerbėjai džiaugiasi kaitria pavasario saule. Facebook. com nuotr.

Penkta diena: BOWMORE

Bowmore šventė kai kuriems prasidėjo labai anksti ar, tiksliau būtų sakyti, labai vėlai. Labiausiai atsidavusieji pradėjo traukti į šią daryklą 22h. Kaip tikri ekpertai, tai darę, žinoma, ne pirmą kartą, jie išsitiesė čiužinius, miegmaišius, išsitraukė sulankstomas kėdes ir, patogiai įsitaisę, išsitraukė taureles viskio ir nusiteikė ilgai nakčiai. Keistuoliai, sakote? Išprotėję? Ir viena, ir kita. Šie viskio mylėtojai visą naktį laukia ne jų numylėtosios roko grupės, o vieno iš 200 Vintage Bowmore butelių. Kadangi butelių nėra daug, niekas nenori prarasti galimybės įsigyti šį retą viskio butelį. Mano vyras pakirdo iš lovos antrą valandą ryto, o aš, kaip atsidavusi žmona jį atsekiau ketvirtą ryto. Atėjusi, ieškojau kur prie daryklos susiraičiusio mūsų miegmaišio, bet vietoj jo radau nemažą grupelę žmonių, klegančių ir kilnojančių 1960-ų metų pilstymo Bowmore viskį. Ach, pagalvojau greitai išsibudinusi, koks nuostabus tas viskio bendruomenės gyvenimas:) Šis naktinis stovėjimas eilėje tapo savotiška atrakcija ir vieną dieną tikriausiai bus įtrauktas į must to do viskio mylėtojų sąrašus.

Na, o dienos metu tie, kurie nemiegojo po bemiegės nakties galėjo džiaugtis Bowmore daryklos siūlomomis pramogomis: muzika, jūros gėrybėmis, viskio degustacijomis, turais po daryklą ar tiesiog tingiu gulėjimu paplūdimyje.

InstagramCapture_6dace357-5262-4c2b-9165-ee7ecf9274f5

Viskio gerbėjai nusiteikia ilgai nakčiai prie uždarų viskio daryklos durų

InstagramCapture_73864f6d-f216-4fd8-945e-71110c776a69

Ankstyvą rytą pasirodęs Bowmore vadybininkas David Turner įteikia Auksinius bilietus, kuriuos vėliau bus galima iškeisti į Vintage Bowmore viskio butelį

bowmore5

Bowmore

Škotiškai tropinis oras. Dave Broom nuotr.

Šešta diena: KILCHOMAN ir JURA

Kadangi Kilchoman yra įkurta tik prieš 10metų, o Jura darykla yra Jura saloje (vos keleta minučių trunkanti kelionė iš Ailos salos), šios dvi daryklos “dalinasi” viena diena. O tiksliau Jura turi dalinti šia diena su Ailos jaunėle darykla, mat kentvirtadienis, iki įkūrus Kilchoman, visuomet būdavo diena, kuomet žmonės trumpam palikdavo Ailą ir traukdavo į kaimyninę Jura salą.

Šiais metais Jura darykloje vyko net dvi atidarymo šventės, viena – trečiadienį, kita – ketvirtadienį. Ir, manyčiau, tai jiems tikrai atsipirko. Jura prisiviliojo lankytojus įspūdingomis degustacijomis su viskio legenda Richard Paterson; kruizais palei Jura salos pakrantę su vienu iš šios daryklos ambasadoriumi bei daryklos turais su šios vietos šeimininku Willie Cochrane.

jura

Jura atidarymo šventė vadinasi Tastival (liet. ragavimo festivalis). Richard Woodard nuotr.

jura3

Degustacija su viskio legenda Richard Paterson.  Twitter.com nuotr.

jura2

Jura darykla festivaliui pasipuošė nauja freska. I LOVE IT! Jamie Johnson nuotr.

Kilchoman atidarymo šventė man visuomet primena apsilankymą pas seną gerą draugą, pas kurį visuomet gera sugrįžti ir, kurio durys tau visuomet plačiai atvertos. Daryklos distiliavimo ir viskio pilstymo kambariai lankytojams buvo atviri visą dieną – galėjai užeiti kada tik panorėjus ir, šnekučiuojantis su daryklos darbuotojais,  sužinoti visas Kilchoman viskio paslaptis. Kitas turas suteikė galimybę iš arčiau pamatyti šios daryklos glaudų ryšį su agrikultūra: pasivaikščiojimas po miežių laukus, gidui intriguojančiai nurodant, kurie miežiai bus naudojami vienam ar kitam viskiui. Kaip ir visos daryklos Kilchoman vyko degustacijos su vadybininku. James Wills naujajame daryklos degustavimo kambaryje kalbėjo apie tai, kokią įtaką daro viena ar kita statinė Kilchoman spiritui. Ir, žinoma, tylos minute buvo paminėtas šiais metais miręs Kilchoman vadybininkas John MacLellan. Jis stipriai prisidėjo prie to, kad ši jaunutė Ailos darykla gali drąsiai varžytis su senaisiais Ailos daryklų vilkais.

kilchoman2

Paskendusi tarp statinių Kilchoman darykla. Facebook.com nuotr.

kilchoman3

Kas gali būti geriau už taurelę Kilchoman ir gardųjį jautienos mėsainį? Twitter.com nuotr.

kilchoman 4

Metų pabaigoje šie miežiai pavirs dar vienu Kilchoman viskiu. Felix Hemmer nuotr.

Septinta diena: BUNNAHABHAIN

Bunnahabhain diena buvo pripildyta ne tik viskio, bet ir neįprastai karštos saulės spindulių. Šis nuostabus duetas sukūrė itin smagią atmosferą, kuri labiau priminė atostogas kokiame atokiame Ispanijos kurorte nei atšiaurioje Škotijos saloje. Škotišką atmosferą atkurti padėjo dūdmaišių garsai, vėsūs Bunnahabhain viskio sandėliai ir neišsemiami pokalbiai apie viskį. Ši darykla lankytojams siūlė ilgus pasivaikščiojimus po daryklos viskio sandėlius su „Ilguoju Džonu (John McGillivray)” – pagrindiniu šių sandėlių sargu; degustacijas su daryklos vadybininku Andrew Brown ir viskio maišytoja Kirstie McCallum; pokalbiai apie viskį ir viskio pramonę su George ir Scott. Vienas iš jų 40 metų pradirbęs šioje darykloje, kitas – tik pradedantis savo karjerą viskio pramonėje – Bunnahabhain viskio ambasadorius. Puiki diena poilsiui nuo nesibaigiančių festivalio renginių ir lėkimo.

buna7

Saulės ir viskio nualinti Bunnahabhain daryklos lankytojai. Richard Woodard nuotr.

buna5

Nė viena festivalio diena neapsieina be nuostabių dūdmaišininkų. Felix Hemmer nuotr.

buna4

Bunnahabhain viskio ragautuvės . Ttwitter.com nuotr.

buna3

Visi smagiai nusiteikę po viskio puotos. Kellie Rountree nuotr.

Aštunta diena: ARDBEG

Ardbeg festivalio tema šiais metais buvo „Ardbeg naktis” (visą savaitę darykloje vyko naktiniai turai po daryklą ir šios apylinkes), bet diena šiai daryklai pasitaikė tokia, kad ši diena galėjo būti pervadinta „Ardbeg Karibuose”. Ypatingai kaitri saulė ne vieną privertė šokti į šaltas Atlanto vandenyno bangas atsigaivinti. Įkaitę festivalio dalyviai buvo ne tik nuo saulės, bet ir nuo aibės kasmet Ardbeg atidarymo dieną vykstančių žaidimų! Mano minėtąją karibiškąją šios dienos tematiką priminė ir paslaptingosios kriptos, kurias reikėjo iššifruoti, norint patekti į turų ir degustacijų vietą! Žodžiu, reikėjo paplušinėti, norint paragauti šio dūmų monstro!

Ardbeg diena tikriausiai labiausiai iš visų kitų primena tradicinį Feis Ile šventimą. Čia susirenka salos svečiai ir vietiniai, čia visuomet tvyroja ypatingai gera nuotaika, čia visuomet vyksta daugybė žaidimų, į kuriuos įsijungia jaunimas ir senimas, iš Port Ellen kaimo ir iš Bowmore, iš Švedijos ir Australijos, čia viskis liejasi laisvai, o muzika ir klegesys skamba  visoje Ardbeg pakrantėje. Tradicinis Feis Ile karnavalas.  Koks nuostabus būdas užbaigti šį festivalį!

a1

Paskutinę Feis Ile dieną žmonės leidžia ilsėdamiesi saulėje

a2

Populiariausia Ardbeg dienos atrakcija: rūkyta menkė – Arbroath Smokie

a4

Žaibišku greičiu lekianti motorinė jachta plukdė Ardbeg svečius po paplūdimį

a3

Iki kitų metų

P.S. Tai tik trumputė visų renginių vykusių festivalio metu apžvalga. Pilną festivalio programą galite rasti čia, o detalesnę apžvalgą štai šiame puslapyje. Tikiuosi, šio įrašo pakako jus privilioti į šią muzikos ir viskio fiestą, tad galbūt iki kitų metų Ailos saloje:)

Dalintis:


Komentarai:2

Justina:

2016-06-09 21:33:43 "O. Ačiū, brangi. Jo. Ši sala tikrai kažką labai ypatingo turi. Ir kartą čia pabuvus, tikrai norisi grįžti. Ypač, jei yra dėl ko grįžti. ha ha.".

dzordana:

2016-06-09 08:47:16 "Aaaa, kaip faina! Skaičiau ir tokia šiluma kūna perliejo, lyg nostalgija, bet aš gi saloj tik kartą buvau :D Čia dėl tavo talentingo rašymo, savito požiūrio į viską, kuris man toks artimas! Vaje, kaip autentiška, jauku ir linksma ten pas jus atrodė. Būtinai reikės kada gegužę skirti Ailai.".

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.