You love it or hate it – Laphroaig viskio darykla

i.ytimg.com nuotr.

Likimas mane atvedė ten, kur gaminamas pats dūmiškiausias viskis pasaulyje. Į Ailos salą. Būtent čia prasidėjo mano pažintis su vieno salyklo viskiu. O tai reiškia, kad mano skonio receptoriai be jokių švelnių įžangų buvo supažindinti su viskio siaubūnu – durpinio dūmo skonio viskiu. Visam Ailos viskiui tinka moto, deklaruojamas Laphroaig daryklos: arba šį viskį myli, arba jo nekenti (angl. You love it or hate it); čia nėra jokio viduriuko, jokio „visai nieko”. Na, kaip suprantate, aš kito pasirinkimo, tik kaip pamėgti šį viskį, neturėjau. Kuomet gyveni taip arti šių daryklų, kuomet durpių kvapas gatvėse yra tavo kasdienybė, o darbe susidūri su tuntu peat freaks (liet. „durpinio skonio gerbėjai” ) iš Švedijos, meilė šios rūšies viskiui pas tave pasibeldžia neprašoma. O ją įsileidusi, kažkaip nebesinori išvaryti lauk.

Mano pirmasis gurkšnis Laphroaig 10 years old tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tam turbūt turėjo įtakos ir tai, kad tai buvo mano pirmasis kada nors ragautas vieno salyklo viskis. Kokia pradžia! Pamenu, net atsilošusi nuryjau durpių, vaistų ir jūros druskos skonius burnoje. Nors ši neįprasta skonių kombinacija nebuvo my cup of tea (liet. mano skonio), bet įspūdį man tikrai paliko. Prie Laphroaig sugrįžau tik po metų petraukos, kurios metu išragavau visus kitus salos viskius. Ir tik tuomet, mano skonio receptoriai buvo pasiruošę priimti šį, vieną aromatiškiausių Škotijos viskių. Dabar tai, vienas mano mylimiausių. Ir taip. I love it! Ypač žiemą, siaučiant audroms ir speigui lenkiant medžius prie žemės – Laphroaig skonis tuomet atsiskleidžia geriausiai.

(Ailos salos gyventojų nuomonė apie Laphroaig ne visuomet sutampa…)

SENIAI SENIAI…

Laphroaig viskio daryklos istorija prasidėjo 1815-ais, dviems broliams Donald ir Alexander Johnston nusipirkus žemės plotą vietoje, kurioje šiuo metu stovi Laphroaig darykla, galvijams auginti. Tačiau galvijų verslas broliams pasirodė varginantis ir…. gana nuobodus. Iškilo dilema: ar auginti miežius tam, kad juos suvartotų galvijai (taip, kaip daro anglai) ar geriau tuos miežius panaudoti „naudingesniam” tikslui, t.y. distiliuoti viskį. Ir čia jau spėlioti, ką pasirinko šie du škotai, tikrai nereikia. Laphroaig legenda užgimė.

Studiomarshall.com nuotr.

1857-ais ši darykla buvo vadovaujama Donald sūnaus Dugald Johnston. Jau tuomet Laphroaig pasižymėjo neįprastu, bet dėl to unikaliu, durpinio dūmo skoniu ir buvo labai vertinamas tarp kompanijų, užsiimančių viskių maišymu (angl. whisky blenders). Mackie&Co (tuometiniai Lagavulin savininikai) beveik pusę, iš Laphroaig nusipirkto viskio, panaudodavo maišyti su kitų grūdų viskiais. Donald dėl to visuomet spaudė širdį ir jį neramino. Jam mirus, Laphroaig atiteko jo dviems seserims Willian Hunter ir Katherine Johnston, ir jo dukterėčiai J.Johnston-Hunter. Šios moterys nusprendė, kad Laphroaig viskis yra per daug vertingas, kad būtų maišomas su kitais viskiais, ir nusprendė nutraukti verslo sutartį su Mackie&Co. Šie, savo ruožtu, padavė Laphroaig daryklą į teismą (antrą kartą!).

Kova dėl šio viskio tuo nesibaigė. Mackie&Co nenorėdami prarasti Laphroaig ėmėsi drastiškų ir nelabai profesionalių priemonių: Mackie užsakė savo vyrukų akmenimis užblokuoti Laphroaig vandens nuošliaužą, tokiu būdu vanduo negalėjo patekti į daryklą. No water no whisky (liet. nėra vandens – nėra viskio). Žinoma, įsikišus teismui, ši problema buvo greitai išspręsta. Tačiau, Mackie, taip lengvai nepasidavė. Jis nusprendė nukopijuoti Laphroaig naudojamą varinį distiliavimo puodą ir tai jis ketino padaryti su Laphroaig vyriausiuoju aludariu, kurį jis įtikino ateiti dirbti pas jį į Lagavulin. Nors man nepavyko rasti jokios informacijos internete apie naująją Mackie viskio daryklą, bet vyresni Lagavulin darbuotojai pasakoja istorijas apie tai, kad pastate, esančiame prie pat Lagavulin daryklos „Malt Mill”, pora dešimtmečių veikusi Laphroaig „dvynė darykla”.

1921-ais darykla perėjo Willian Hunter sūnaus Ian Hunter žinion. Jo vadovavimo metu Laphroaig padvigubino savo produkciją, o 1923-iais buvo įrengtas salyklo gindinys (angl. malting floors), kuris yra naudojamas iki šiol. Ian taip pat buvo primasis, kuris pradėjo naudoti iš Amerikos gautas burbono statines viskio brandinimui (prieš tai buvo naudojamos šerio statinės). Ian atsakingas ir už tai, kad išgarsino Laphroaig visame pasaulyje. Po Pirmojo pasaulinio karo Amerikoje įsigalėjusio „sausojo įstatymo“ metu Ian sugebėjo įtikinti pareigūnus, kad Laphroag viskis yra naudojamas medicininiams tiklams, o tai padaryti, dėl medicininio Laphroaig skonio buvo lengva (pora sugertų taurelių kartu su pareigūnu irgi padėjo). Ir taip Laphroaig legaliai buvo eksportuojamas į Ameriką.

Ian Hunter, jau būdamas mirties patale, 1954-ais perdavė šią šeimos tradicijų ilgai puoselėtą viskio daryklą į atvykėlės iš Glasgow Bessie Williamson rankas. Bessie buvo viena iš nedaugelio žmonių, įgyjusių Ian pasitikėjimą. Atvykusi tik vienam vasaros sezonui dirbti Laphroaig biure, ši moteris pasiliko Ailos saloje 40-čiai metų. Bessie tapo pirmąja moterimi viskio pramonėje, vadovaujančia viskio daryklai ir atsakinga už viskio distiliaciją (apie ją išsamiau rašysiu atskirame įraše, skiltyje „Žmonės“). Suvokdama tarptautinės paramos svarbą konkuruojančioje rinkoje, Bessie 1960-ais pardavė Laphroaig Škotijos įmonei – „Long John International“. 1990 Allied Domecq įsigyjo visas teises į šią visų taip trokštamą viskio daryklą, o jo išleistas 10 years old Laphroaig tapo pasaulyje greičiausiai išperkamu vieno salyklo viskiu. Šiuo metu Laphroaig priklauso vienai didžiausių gėrymų kompanijai pasaulyje Beam Suntory (šiai kompanijai taip pat priklauso Bowmore Ailoje) ir yra vadovaujama John Campbell.

KARALIŠKOJI IR ALTRUISTINĖ LAPHROAIG PUSĖ

Tikriausiai jau niekam ne paslaptis princo Charlie meilė šiam dūminiam viskiui. Čia pirmą kartą apsilankęs 1994-ais, po to per savo 60-etį 2008-ais ir dar kartelį po kelerių metų per Laphroaig 200 metų gimtadienio minėjimą. Pastarasis princo Charlie vizitas Ailoje nepasibaigė be nuotykių: užėjus stipriai liūčiai, privatus princo lėktuvus užstrigo durpynuose, kuris dengia beveik visą salos plotą. Grįžti namo princui teko kitu transportu.

charles

Laphroaig.com nuotr.

Paskutinio vizito metu Charlie kartu su Laphroaig įsteigė paramos fondą – Legacy Fund. Pinigai šiam fondui yra renkami iš varžytinių, parduodant 40 metų senumo Laphroaig viskio statinę, pasirašytą paties princo Charlie. Taip pat, pinigai, uždirbti pardavus viskio festivalio metu išleistą Laphroaig butelį Cairdeas (gal. draugystė), buvo paaukoti šiam fondui. O pelnas – nei mažas, nei didelis – £1 milijonas. Parama skiriama tiems, kurie Ailos saloje prisideda prie turizmo populiarinimo, naujų darbo vietų saloje kūrimo ir tiems, kurie prisideda prie to, kad saloje gyvenimas būtų šiek tiek smagesnis.

LAPHROAIG DRAUGAI

1994-ais Laphroaig įkūrė klubą, vienijantį per visą pasaulį išsibarsčiusius šio viskio gerbėjus. Tapus šio klubo, The Friends of Laphroaig (liet. Laphoraig draugai), nariu, automatiškai tampi teisėtu mažos Laphroaig žemės dalies nuomininku. Šalia daryklos už kelio yra nedidelis, durpėmis nusėtas žemės plotas, žiemą paskendęs balose, o vasarą nusidažęs margaspalvėmis įvairių šalių vėliavomis – tai Laphroaig draugų darbas. Šie, teisėti Laphroaig žemės nuomininkai, pažymi savo nuomojamą žemės plotelį savo šalies vėliavomis. Būdamas Laphroaig draugu taip pat turi teisę išsireikalauti tau priklausančios viskio taurelės ar nusipirkti, tik draugams išleidžiamus specialius Laphroaig butelius. Smagu ir tai, kad kiekvienas žemės plotas yra užregistruojamas, tad tiems, kurie negali atvykti į Ailą, gali susirasti savo žemės plotą internete. Ši geniali, marketingo sumąstyta atrakcija, subūrė tūkstančius Laphroaig draugų visame pasaulyje ir pernai metais atšventė savo garbingąjį 21-ąjį gimtadienį. Jei nori prsijungti prie šio gausaus būrio, draugu gali tapti čia.

Laphroaig draugų žemės plotas. Islay.org.uk nuotr.

DURPINIO DŪMO TVIRTOVĖ

Važiuojant tiesiu keliu (vienas ilgiausių tiesių kelių visoje Škotijoje! Visi likę – su šimtai išsikreivojimų ir pavojingų posūkių) iš Bowmore į Port Ellen, dešinėje galima pamatyti mažą, vos iš durpynų bekyšojantį ženklą, nurodantį šią teritoriją priklausant Laphroaig daryklai – Laphroaig Moss (liet. Laphroaig durpynai). Šie, žinoma, reikalingi daryklos krosnims kūrenti. Laphroaig yra viena iš šešių viskio daryklų Škotijoje, gaminančių salyklą (anlg. maltings) pačioje darykloje. Nors gamina jie tik 20% viso jų sunaudojamo salyklo, bet tai puiki galimybė, pamatyti, kaip salyklas yra gaminamas tradiciniu būdu. O pamatyti tai tikrai verta. Kas mane labiausiai žavi stovint ant grindų, ant kurių daiginami grūdai, ir, būnant šalia durpių krosnies, yra kvapai! Kvapas lygiai toks pats, koks ir Laphroaig skonis. Peaty! (liet. durpių dūmo skonio).

Apie visą Laphroaig gamybos procesą aš jums nepasakosiu, nes nuostabiajame Laphroaig internetiniame puslapyje, technologijų dėka, jūs galite apsilankyti darykloje ir patys, užsikėlę kojas ant fotelio ir su taurele Laphroaig rankose. Patikėkit, tai daug patogiau, nei pliaupiant lietui ir kaukiant vėjams žingsniuoti į šią dūmų tvirtovę. Nors… tie kvapai, ir vaizdai, ir pora taurelių viskio, padėsiančių apšilti po turo… Atvažiuokit čia pavasarį. Užtikrinu, kiaurai peršlapti galimybė yra mažesnė. Tačiau jokių garantijų, kad toks scenarijus negalimas.

Dabartinis Laphroaig vadybininkas John Campbell. Foodanddrink.scotsman.com nuotr.

LAPHROAIG LIVE

Ši, pilna unikalių idėjų viskio darykla, 2007-ais sumąstė dar vieną šaunų projektą – Laphroaig Live. Tai 45 min. trunkantis viskio šou, tiesiogiai transliuojamas vis iš kitos šalies. Pirmoji transliacija vyko Londone, po to Ailoje, Kentukyje, Džereso mieste Ispanijoje, Sidnėjuje, Niurnberge, Niujorke, Stohkolme ir pernai metais po ilgos pertraukos sugrįžo atgal į Ailos salą. Šis šou suburia tūkstančius Laphroaig gerbėjų iš viso pasaulio. Dažniausiai yra pakviečiami žmonės iš viskio pramonės ar tiesiog viskio gerbėjai (pernai metais per šou svečiavosi filmo „Svetimšalė“ (anlg. Outlander) pagrindinis aktorius Sam Heughan), su jais ragaujama ir kalbama apie viskį, groja gyva muzika. Dūminiu midumi šiame vakarėlyje pernai metais pavyko šiek tiek pasimėgauti ir man, deja, atliekant atsakingas vairuotojos pareigas, 32 metų senumo Laphroaig teko įsipilti į buteliuką ir mėgautis namuose. O mėgautis, tikrai buvo kuo. Nors… man arčiau prie širdies jaunesni, pikti ir maištaujantys, Laphroaig.

ANOT MARK TWAIN…

Mark Twain yra pasakęs, kad publika yra vienintelė kritikė, kurios nuomonės yra verta klausytis. Minint Laphroaig 200 metų gimtadienį išradingoji Laphroaig marketingo komanda sugalvojo projektą pavadinimu Laphroaig. Opinions Welcome (liet. Laphroaig. Nuomonės yra vertinamos). Kadangi šis, kontroversiškas viskis, sulaukia daugybės įvairių nuomonių, žmonės buvo skatinami rašyti savo įžvalgas, kas jiems yra Laphroaig? Ir jie rašė!… Rašė daug ir įdomiai. O aš labai godžiai tas nuomones skaičiau ir stebėjausi žmonių išradingumu. Na, nuo viskio iki poezijos tik vienas žingsnis, o jis tampa dar mažesnis, jei ta poezija kūriama gurkšnojant taurelę Laphroaig.

                                                  L11L9L6

L7L4L1

Laphroaig gerbėjų nuomonė apie jų mylimą viskį

Kadangi poezijos, taip pat kaip Laphroaig niekuomet nebūna per mažai, pažiūrėkite ką poetai kalba apie šį viskį:

Kūrybingo jums Laphroaig ragavimo!

Dalintis:


Komentarai:0

Palikite savo komentarą:

Būtina užpildyti komentarų laukus.